Nuėjo Petka su Čiapajevu į spektaklį “Aladino lempa”. Per pertrauką nuėjo į barą, prisivalgė, prisigėrė… Per antrą dalį Petkai šikt užsinorėjo…
Čiapajevas sako:
- Pakentėk, į spektaklį atėjai, o ne į tualetą.
Palaukė Petka kiek laiko, mato kad neišlaikys ir bėga tualeto ieškot… Išbėga į koridorių, žvilgt į vieną kambariuką – žmonės persirenginėja… Žvilgt į kitą – ten tas pats… Staiga pajuto, kad jau neišlaikys, įšoko per pirmas pasitaikiusias duris, ir prišiko į kažkokį vazoną… Grįžta Petka atgal į savo ložę, o visa salė žvengia, raitosi ant grindų. Čiapajevas pro ašaras, žvengdamas sako Petkai:
- Nu, Petka, nu tu duodi… Kada tu nuogu užpakaliu į sceną išėjai, niekas nesijuokė… Kada tu į Aladino lempą kakojai – niekas nesijuokė. Bet kada iš Aladino lempos išlindo aktorius ir pasakė: “Dėjau aš ant tokio scenarijaus”, čia jau niekas neišlaikė…