Vesta – Apkabinai
Traukiančią iš lėto neregėtą žvaigždę
Seno pistoleto, mielas mano vaizde
Solidi maniera, tas berniukas kietas
Akyse kasdieną artinas planetos
Pr.
Kai tu mane apkabinai apkabinai
Man širdyje pradėjo murkti katinai
Ir nesvarbu ką tu žinai, ko nežinai
Bet mes rytoj ir vėl, susitiksim būtinai
O tada kai niekas tau nebepades
Tau tada ištarsiu ranką ant peties
La la la la lai la
La la la la la la
Va tada padėsiu galvą ant minties
Pr.
Kai tu mane apkabinai apkabinai
Man širdyje pradėjo murkti katinai
Ir nesvarbu ką tu žinai, ko nežinai
Bet mes rytoj abu, susitiksim būtinai
Ten kur murkia katinai
Suteikia iš naujo gryžtancią svajonę
Dangiškojo kraujo mėlyną kelionę
Nuteikia per nauja lietų pabraidyti
Delnu arba sauja debesis sklaidyti
Pr.
Kai tu mane apkabinai
Man širdyje pradėjo murkti katinai
Ir nesvarbu ką tu žinai, ko nežinai
Bet mes rytoj ir vėl, susitiksim būtinai
Ten kur murkia katinai susitiksim butinai

2 Comments on “Vesta – Apkabinai”
nu cia tai nusidainavo.
Kas cia per gaga